Kaip paguosti kitą?

Kartais būti šalia gedinčiojo yra ne ką lengviau nei gedėti pačiam, o visi paguodos žodžiai, rodos, stringa gerklėje. Ženkite pirmąjį žingsnį paprasčiausiai rūpindamiesi ir būdami šalia, o jeigu norisi padaryti šiek tiek daugiau - dalinamės keliais patarimais.


Nebijokite dalintis prisiminimais. Istorijos ir atsiminimai sunkiu metu gali nepaprastai prisidėti prie psichologinio palengvėjimo išreiškiant stiprias emocijas.

Klausykite. Labai dažnai pamirštame, koks svarbus gali būti tiesiog klausymas. Jei netektį patyres žmogus inicijuoja pokalbį su Jumis, palikite vietos jo žodžiams be poreikio įsiterpti. Mūsų visuomenėje labai gajus problemų sprendimo požiūris, tačiau mažai tikėtina, kad Jums pavyks ištaisyti šią situaciją. Kartais užtenka tiesiog suteikti kitam galimybę išsikalbėti ir pasijusti išgirstam.

Padovanokite nedidelę dovanėlę, kad parodytumėte savo meilę ir palaikymą. Tai gali būti raminanti žvakė, arbata, gėlės, mėgstamas maistas ar knyga, suteiksianti džiaugsmo.


Neperspauskite savo emocijų ir reakcijos. Nesistenkite situacijos paversti blogesne ar geresne, nei ji yra. Geriausia yra pripažinti ir išreikšti savo tikrąsias mintis ir jausmus, net jei tuo metu galvojate, kad gyvenimas yra labai blogas. Kaip taikliai yra pasakęs A. Powell Davies:


„Būkime sąžiningi su mirtimi. Negalvokime, kad ji yra mažesnė, nei yra… Tai atsiskyrimas, tai liūdesys, tai sielvartas. Tačiau neapsimeskime, kad mirties yra daugiau, nei yra. Tai nėra sunaikinimas. Tol, kol bus gyva atmintis, tai nebus meilės, džiaugsmo ar juoko pabaiga. Būkime sąžiningi su mirtimi, nes šiame sąžiningume mes geriau suprasime ją ir patys save.“


Pasistenkite atsiriboti nuo religijos ar kitų dvasinių dogmų, jei nesate tikri, ar netektį išgyvenančio žmogaus požiūris sutampa su Jūsų. Geriausia, jei abejojate, yra šilti paguodos žodžiai, neminint pomirtinio gyvenimo ar dieviškojo plano.


Nesiūlykite pagalbos, o padėkite. Nors pagalbos siūlymas atrodo labai malonus gestas, tačiau jis dažniausiai tik ir lieka žodžių pavidalu. Gedinčiojo mintys sunkiu laikotarpiu būna daug toliau nei buities darbų paskirstyme ar jų atlikime. Tad jei tikrai norite padėti, atvežkite gedinčiajam pietų, nes galbūt jis pamiršo apie juos, nupjaukite žolę, paimkite vaikus iš mokyklos, ar padarykite kitą reikalingą buities darbą, kuris laikinai gali būti užmirštas.

Būkite šalia, kai to labiausiai reikia. Nepamirškite, kad žmogus gedi ne tik laidotuvių metu. Stiprus sielvartas ar vienatvės jausmas gali užklupti bet kada dar prieš artimojo mirtį (jei jis, pavyzdžiui, serga nepagydoma liga) arba praėjus nemažai laiko po mirties. Padėti gedinčiam asmeniui galite susikurdami kodą, pavyzdžiui: SOS. Gavus žinutę su šiuo kodu, turite nedelsiant susisiekti ar susitikti su gedinčiu asmeniu. Jis nebūtinai pasinaudos šiuo kodu, bet vien žinojimas, kad prireikus būsite šalia, gali padėti ištverti sunkius laikus.


Jei domitės kaip padėti gedinčiam asmeniui, tikriausiai nesate toks jau blogas žmogus, kokiu bijote būti. Nerimauti dėl to, kaip tinkamai elgtis ar ką sakyti, tikrai yra normalu. Tačiau reikia pasitikėti savo instinktais, pajausti kitą žmogų ir stebėti jo reakcijas. Jei žmogaus gerai nepažįstate, būkite tiesiog mandagūs ir malonūs arba, jei tai artimas žmogus, galite tiesiai šviesiai išsiaiškinti, ko jam reikia. Jei Jūsų ketinimai geri, tą pajus ir kitas asmuo.



0 comments

Recent Posts

See All