Anot vienos taiklios citatos - problema yra ta, kad mes galvojame, jog turime daug laiko. Ir deja, dažnai taip galvojame iki tol, kol laiko nebelieka. Nebelikus laiko, lieka tik apgailestavimai, kad neįgyvendinome svajonių, netapome tokiais, kokiais norėjome ir t.t.
Viena australų paliatyvios slaugos seselė Bonnie Ware dirbo su mirštančiaisiais dvylika paskutinių jų gyvenimo savaičių ir nusprendė padaryti tyrimą, klausdama, ko šie gailisi. B. Ware rašo apie aiškumą, kurį žmonės įgyja savo gyvenimo pabaigoje: „Klausiant apie nuoskaudas ar ką nors, ką jie darytų kitaip, - sako ji, - bendros temos iškildavo vėl ir vėl“. Štai penki dažniausiai pasitaikydavę mirštančiųjų apgailestavimai, iš kurių galime pasimokyti ir mes:
1. Gailiuosi, kad neturėjau drąsos gyventi gyvenimo, kokio noriu aš, o ne kokio tikėjosi iš manęs kiti.
„Tai labiausiai paplitęs apgailestavimas iš visų. Kai žmonės suvokia, kad jų gyvenimas jau beveik baigėsi, ir aiškiai jį apžvelgia, lengva suprasti, kiek svajonių neišsipildė. Dauguma žmonių neįvykdė nė pusės savo svajonių ir turėjo mirti žinodami, kad taip įvyko dėl jų pačių padarytų ar nepadarytų pasirinkimų. Sveikata suteikia laisvę, kurią tik nedaugelis suvokia, iki kol jos nebeturi.“
2. Gailiuosi, kad taip sunkiai dirbau.
„Tai girdėjau iš kiekvieno paciento vyro, kurį slaugiau. Šie žmonės nepastebėjo kaip užaugo jų vaikai ir kaip prabėgo gražiausi jų santuokos metai. Moterys taip pat kalbėjo apie šį apgailestavimą, tačiau, kadangi apklaustieji - vyresnės kartos atstovai, daugelis pacienčių moterų nebuvo šeimos išlaikytojos. Visi vyrai, kuriuos slaugiau, labai apgailestavo, kad tiek daug savo gyvenimo praleido užsisukę darbuose.“
3. Gailiuosi, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų.
„Daugelis žmonių slopino savo jausmus, kad išlaikytų gerus santykius su kitais. Dėl to jie pragyveno įprastus, „vidutiniškus“ gyvenimus ir niekada netapo tuo, kuo iš tikrųjų būtų galėję tapti. Daugeliui išsivystė ligos, susijusios su šio apgailestavimo sukeltu kartėliu ir apmaudu.“
4. Gailiuosi, kad neišlaikiau ryšio su savo draugais.
„Dažnai šie žmonės iš tikrųjų nesuvokė draugysčių prasmės iki paskutinių gyvenimo savaičių, kuomet jau ne visada pavykdavo senus draugus susekti. Daugelis taip įsitraukė į savo gyvenimus, kad metams bėgant vertingoms draugystėms leido užgesti. Kiekvienas ilgisi savo draugų mirštant.“
5. Gailiuosi, kad neleidau sau būti laimingesniam/ei.
„Tai stebėtinai dažnas atvejis. Daugelis iki pat galo nesuvokė, kad laimė - tai pasirinkimas. Jie liko įstrigę senuose modeliuose ir įpročiuose. Patogumo jausmas persismelkė į jų emocijas ir fizinius gyvenimus. Pokyčių baimė privertė apsimetinėti prieš kitus ir save, kad jie patenkinti savo gyvenimu, nors giliai viduje jie troško garsiai juoktis ir bent dar kartą gyvenime pabūti paikais“.
Pagalvokite, koks yra Jūsų didžiausias apgailestavimas ir ką norėtumėte pasiekti ar pakeisti, kol dar yra laiko. Neatidėliokite, nes kiekvieną praėjusią minutę apmokate savo laime.
Šaltinis: bronnieware.com
Comments